Peršalimo ligų profilaktika

Atvėsus orams, padažnėja peršalimo ligų. Tai ūminės, dažniausiai virusų sukeltos infekcijos, kuriomis užsikrečiama oro lašeliniu būdu nuo sergančiojo per kvėpavimo takų sekretą ar ligonio daiktus. Peršalimas padeda virusams ir kitiems mikroorganizmams įsitvirtinti žmogaus organizme,nes sušalus susilpnėja imunitetas ir organizmas tampa mažiau atsparus virusams.

 

Peršalimu dažniausiai sergama rudens-žiemos sezonu. Peršalimo ligomis sergama dažnai – suaugusieji keletą kartų, tuo tarpu vaikai ir paaugliai – nuo kelių iki keliolikos kartų per metus.

Peršalimas – virusų sukeliama liga. Yra žinoma daugiau nei 100 virusų, galinčių sukelti viršutinių kvėpavimo takų uždegimą. Dažniausiai peršalimą sukelia rinovirusas. Tai itin virulentiškas (labai užkrečiamas) virusas, plinantis oro lašeliniu būdu žmogui čiaudint, kosint, kalbant. Virusu galima užsikrėsti ir naudojant bendrus daiktus (rankšluosčius, žaislus, telefonus).

Didesnė rizika susirgti peršalimu yra vaikams ir silpną imuninę sistemą turintiems suaugusiesiems.

Vartus ligų sukėlėjams atveria ir kiti veiksniai: stiprus perkaitimas, per didelis nuovargis, netinkamas maistas, fizinės ir psichinės traumos, užterštas oras, rūkymas. Peršalimo ligoms priskiriama: ūminis rinitas, ūminis nazofaringitas, ūminis faringitas, ūminis tonzilitas, ūminis laringitas, ūminis tracheitas

Simptomai

Kai kurie peršalimo simptomai skiriasi pagal stipriausio pažeidimo vietą. Visų virusinių peršalimų metu pasireiškia pasunkėjęs kvėpavimas pro nosį, sloga, gerklės skausmas, kosulys, šaltkrėtis, karščiavimas, galvos skausmas, bendras negalavimas, pablogėja apetitas. “Paprastam” peršalimui nebūdingas karščiavimas kūno temperatūra gali būti sufebrili (37,1–37,3° C) ar kiek aukštesnė arba normali , tuo jis skiriasi nuo kitų virusinių infekcijų.

Peršalimo simptomai ir jų dažnumas

• Nosies užsikimšimas – 80-100 proc.

• Čiaudulys – 50-70 proc.

• Gerklės perštėjimas – 50 proc.

• Kosulys – 40 proc.

• Užkimimas – 30 proc.

• Bloga bendra savijauta, vidutinio stiprumo raumenų skausmai – 20–25 proc.

• Galvos skausmas – 25 proc. •

Karščiavimas – >38,0° C.

Peršalimo ligos daugumai trunka 8-14 dienų ir neturi jokių pasekmių sveikatai, tačiau kai kuriems ligoniams išsivysto komplikacijų: otitas, sinusitas, faringotonzilitas, bronchitas ar pneumonija. Peršalimo ligomis greičiau suserga vaikai,paaugliai ir vyresnio amžiaus žmonės, o sunkiau serga LOPL, cukrinio diabeto ar kitų lėtinių ligų varginami pacientai.

Profilaktika

Imuninės sistemos stiprinimas

Norint išvengti peršalimo ligų, reikia didinti atsparumą aplinkos veiksniams, t.y. sustiprinti imuninę sistemą. Peršalimo ligos nebus baisios, jei organizmas gaus pakankamai A, C, E vitaminų.

C vitaminas – visų peršalimo ligų priešas. Daug vitamino C turi citrinos, erškėtuogės, juodieji serbentai, šaltalankio uogos, svarainiai, spanguolės ir kita.

Vitaminas E stiprina imunitetą. Jo gausu migdoluose, riešutuose, saulėgrąžų sėklose ir aliejuje, avokadose, kviečių gemaluose, grikių kruopose, grūduose, kiaušinio trynyje. Imuninės sistemos veiklą skatina bei peršalimą padeda įveikti ir beta karotinas, kurio yra morkose, mango vaisiuose, bulvėse, paprikoje, abrikosuose, pomidoruose, tamsiai žalios spalvos daržovėse, oranžiniuose, geltonuose, raudonuose vaisiuose.

Žuvų taukai - tai ne tik vitaminų A ir D, bet ir nesočių riebalų rūgščių šaltinis, padedantis stiprinti imunitetą. Sezoniniai pokyčiai ir šalčiai turės mažiau įtakos sveikatai, jei organizme pakaks cinko, seleno, kalcio ir kitų mikroelementų. Cinko yra mėsoje, sūryje, kruopose, riešutuose, grūdiniuose produktuose, mėsoje, kiaušiniuose, vištienoje. Palankiai imuninę sistemą veikia fermentuoti pieno produktai: kefyras ir jogurtai, pagaminti su probiotikais. Kava, alkoholis, rūkymas, badavimas, nepakankama ir nepilnavertė mityba, nutukimas silpnina organizmą.

Peršalimo ligų galima išvengti laikantis bendrųjų profilaktikos reikalavimų: vengti kontakto su sergančiaisiais, kosint ar čiaudant prisidengti veidą, plauti rankas, nepervargti, vengti stresų bei tinkamai maitintis. Vengti didesnių žmonių susibūrimo vietų.Norėčiau atreipti tėvelių dėmesį,kad mokyklą lankantys sergantys vaikai(kosintys, čiaudintys,snargliuojantys) šitaip platina virusą ir sergančių daugėja,o vaikštant peršalusiam didėja šios ligos komplikacijų rizika,todėl patarčiau vaikui peršalus(net jei kūno temperatūra normali) kreiptis į šeimos gydytoją ir gydytis namuose,šitaip sumažintume ir virusų plitimą bei susirgimų skaičių mokinių tarpe.

Virusų plitimo stabdymas

Norint išvengti virusų, reikia žinoti, kaip jie plinta. Į organizmą virusai patenka pro nosį arba pro burną, tačiau prie tikslo priartėti labiausiai padeda nešvarios rankos. Kaip žinoma, jie išplinta, kai kosėjama arba čiaudima, tačiau nenuskrieja labai toli. Pagrindinis plitimo kelias – kai peršalęs žmogus šnypščia varvančią nosį ir, nenusiplovęs rankų, paliečia durų rankeną, telefono ragelį, o paskui kitas žmogus pačiupinėja tuos daiktus arba paspaudžia ranką sergančiajam. Po tokio kontakto palietus lūpas ar nosį, užsikrėtimas beveik garantuotas.

Kelios paprastos taisyklės, kurios padeda išvengti ligos arba bent jau sulėtina virusų plitimą:

• plautis rankas,

• naudoti vienkartinius rankšluosčius rankoms ir/arba atskirus rankšluosčius kiekvienam šeimos nariui,

• valyti virtuvės stalo ir spintelių paviršius, jei serga kuris iš šeimos narių,

• nedelsiant išmesti panaudotas vienkartines nosines,

• negerti iš puodelio ar stiklinės kito šeimos nario.

Linkiu visiems geros nuotaikos ,daug šypsenų ir puikios sveikatos

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aida Zalieskienė

Parengta pagal periodinę spaudą ir literatūrą