Tvarkome Bernardinų kapines

Bernardinų kapinės, išsidėsčiusios gražiame kraštovaizdyje, ant stataus Vilnios upės kranto šlaito Užupio rajone, įkurtos 1810 m. Jų struktūra klasikinė, ir jos yra antros pagal senumą Vilniuje, iki šiol išsaugojusios XIX a. nuotaiką. Kapinėse nepakitę išliko pagrindiniai statiniai: tvora – varpinė, kolumbariumas, centrinė kapinių koplyčia, kapinių pašventinimo koplytėlė, to laikotarpio antkapiniai paminklai. Kadangi kapinaitės įsikūrusios netoli Užupio gimnazijos, šios gimnazijos mokiniai (2a ir 2 d klasių) tarsi kapinių angelai, saugojantys ir retkarčiais užeinantys patvarkyti apleistų bei neprižiūrimų kapų.

Gimnazija yra pasirašiusi sutartį su Bernardinų kapinių direkcija. Esame įsipareigoję prižiūrėti 5 garsių žmonių kapus: Užupio vaistinės įkūrėjo, ūšę m. Sukilimo dalyvio Sekežinskio, fotografo Fliuri ir visos jo giminės, dailininko K.Rusecko, grafo generolo A.Tiškevičiaus, universiteto dėstytojo Zavadskio kapus. Po pamokų auklėtojos lydimi moksleiviai, pasiėmę įrankių bei žvakučių, gimnazistai eina į didingas Užupio kapines. Kapinėse galima aptikti daug įžymių Lietuvos žmonių kapų: S.B.Jundzilo, V.Kairiūkščio, V.Slendzinskio, B.M.Rusecko, E.Kotlubajaus, L.Borovskio, H.J.Abramovičiaus, M.Pšibilskio, V.Zahorskis ir kitų. Prie šių kapų mokiniai uždega žvakučių, tačiau didžiausią dėmesį skiria apleistiems kapeliams, kuriuos tarsi atgaivina. Nurenka nukritusius rudenio lapus, palaisto augančias gėles ir nepamiršta uždegti atminimo ugnelių. Žvakės ir kapinės neatsiejami dalykai, tai lyg tiltas tarp dviejų pasaulių. Tikima, kad žvakių liepsna nutiesia kelią tarp gyvųjų pasaulio bei mirusiųjų karalystės ir nors trumpam juos sujungia. Moksleiviai be abejo, nepamiršta ne tik spalio 22-osios kapinių tvarkymo dienos, bet ir visų mirusiųjų dienos – Vėlinių. Per šią dieną pasirūpinama, kad kiekvienas kapas turėtų gyvybės švieselę ir nenutrauktų tvyskančios geltonos žvakių liepsnos grandinės. Kapų tvarkymas suteikia papildomos ramybės, šilumos, todėl vaikai noriai prisideda prie šios veiklos. Taigi kapinės atrodo lyg miestas. Viena vertus, tai – mirusiųjų miestas, tačiau labai gyvas, šiltas ir be galo saugus. Užupio kapines gaubia ramybės skraistė, suteikianti kapeliams gyvastį, o prie to prisidėję moksleiviai saugo gražias mūsų tautos tradicijas.