Buvo du tūkstančiai šešioliktų metų rugsėjo trisdešimta. Atrodo, neypatinga, eilinė darbo diena, bet tik ne Vilniaus Užupio gimnazijos pirmokams. Šią dieną į mokyklą žingsniavom vieni sumišę, kiti susijaudinę, o dar kirti net su baime. O ko galima tikėtis? Supranti, kad šiandien tave krikštys. Tačiau krikštynos bus kitokios nei bažnyčioje. Jos reikalaus pakrutinti smegenis, pasinaudoti savo patirtimi ir patirti linksmų, o gal ir nemalonių pojūčių. Nežinai, ko tikėtis, ko laukti ar apie ką galvoti, bet ,,pakrikštytas“ nori būti kiekvienas.

 Tą dieną net mokykloje buvo juntamas kitoks kvapas. Antrokai degė noru atsiimti už jų krikštynas, o pirmokai tesugebėjo baikščiai klaidžioti savo akimis ir laukti, kol viskas baigsis. Tačiau visas baimes apramino vidiniame kieme pasakyta direktorės kalba, kuri visus pirmokus padrąsino. Pralinksmino, žinoma, ir antrokių pravesta apšilimo mankšta, suteikusi visiems šypsenų. Tačiau pirmokai dar žinojo, kad niekas nesibaigė. Po apšilimo buvo išaiškintos taisyklės ir grupėms išdalinti informaciniai lapeliai bei užuominos apie pirmuosius kultūrinius objektus. Nelaukdami nieko, pirmokai puolė ieškoti, galvoti, bėgti, lėkti ir skuosti, kur tik sumano. Tačiau tada ir pasirodė, kas yra tikras vilnietis! Ne kiekvienas žinojo, kur sėdėjo reformatai ar yra prancūzų fontanas, bet kai tik surasdavo objektą, būdavo drūtai ir gerai pakrikštyti. Antrokai pasistengė galvodami, kaip ,,pažymėti‘‘ pirmokus, kaip juos paversti tikrais gimnazistais! Ir jiems netrūko idėjų.

Taip ir ėjo valanda po valandos. Ir kuo toliau, tuo labiau baisėjo vaizdas. Praeidamas galėjai pamatyti ir miltuotų, kiaušiniuotų, dvelkė svogūnais, česnakais ar aliejumi. Paprastas praeivis galėjo pagalvoti, kad tau nepavyko iškepti pyrago. O ką jau kalbėti apie veidus! Vieni žali, kiti raudoni ar mėlyni. Taip, buvo daug nepatenkintų pirmokų, bet nepaneigsi, kad visi praleido labai gerą laiką! Nors ir kaip nuskriaudė, tačiau buvo linksma su draugais būryje būti krikštijamiems ir daug naujo sužinoti apie miestą ir jo kultūrinį gyvenimą praeityje ir dabar.

Na, o dabar lauksime kitų metų ir būsimų antrokų įdomių idėjų!